Panočių pagrindinė mokykla

      Toje vietoje, kur įsikūrusi Panočių vidurinė mokykla, daugelį amžių buvo Ūlos krašto administracinis centras. XIV a. pabaigos šaltiniai mini Kaniavos karališkąjį dvarą (kiemą). Vėliau žinomas valsčius (nuo 1509 m.), seniūnija, (nuo 1637 m.) ir vėl valsčius (nuo 1862 m.). Vieta vadinta Kaniava arba Mažąja Kaniava, norint ją atskirti nuo Kaniavos kaimo, kuris buvo už 4 km.

Pirmoji mokykla savo veiklą pradėjo 1865 m., prie neseniai atkurto Kaniavos valsčiaus centro. Vadinosi Kaniavos liaudies mokykla. Pirmasis mokytojas buvo Antonas Dzeriba. Mokyta, žinoma, tik rusiškai ir taip tęsėsi iki pat Pirmojo Pasaulinio karo. Tokia mokykla negalėjo tenkinti vietos gyventojų poreikių, todėl veikė slaptos mokyklos. Papiškių nelegalią mokyklą (už 3-4 km nuo Mažosios Kaniavos) žandarai išaiškino net du kartus.

      Pirmojo Pasaulinio karo metais rusiška mokykla tapo lietuviška. Joje mokėsi žymus Vilnijos krašto visuomenės veikėjas, rašytojas ir žurnalistas Rapolas Mackonis. Lenkiškosios okupacijos (1920-1939 m.) metu Mažojoje Kaniavoje veikė lenkiška valdžios išlaikoma mokykla. Daugelyje aplinkinių kaimų (Kaniavoje, Krūkliuose, Kaniūkuose, Paažuolėje ir kt.) ilgesnį ar trumpesnį laiką veikė „Ryto“ draugijos lietuviškos mokyklos, nuolat lenkų valdžios persekiojamos ir terorizuojamos.

      Po II Pasaulinio karo mokykla veikė senoje vietoje, tik jau vadinosi Slučajaus pradine mokykla, nes toje vietoje jau nebuvo jokio administracinio centro, o Slučajaus kaimelis buvo čia pat už 0,2-1,0 kilometro. Pokario laikais kaimuose gyveno daugiau gyventojų negu dabar, o mokyklinio amžiaus vaikų būta net 4-5 kartus daugiau negu dabar.

       Nuo 1952-1953 m. Slučajaus mokykla buvo pertvarkoma į septynmetę. Dviejose penktose klasėse mokėsi beveik 50 vaikų. Pirmąja mokyklos direktore buvo Ona Bratulevičiūtė. Mokinių skaičius tebeaugo, todėl nuo 1956 m. mokykla tapo priaugančia vidurine, o 1959 m. išleido pirmąją abiturientų laidą. Slučajaus septynmetė, vėliau vidurinė mokykla, susidūrė su daugybe sunkumų. Bene didžiausios buvo patalpų ir mokytojų išsilavinimo problemos. Klasės buvo išsibarstę keliose vietose, o atstumas tarp jų siekė ir kilometrą. Absoliuti dauguma mokytojų teturėjo bendrąjį vidurinį išsilavinimą, tik kai kurie buvo įgiję specialųjį ar nebaigtą aukštąjį. O ir vidurinę mokyklą patys buvo baigę ne geriausiais pažymiais. Mokė po kelis dalykus, dažniausiai tarpusavyje nesusijusius, pavyzdžiui, matematiką, lietuvių kalbą ir muziką. Užtat buvo nepaprastai griežti ir reiklūs mokiniams. Dvejetai 6 dešimtmetyje sudarė apie pusę visų parašytų pažymių. Tuo metu mokykla kiek išsiskyrė sportiniais laimėjimais. Mokytojo Antano Rutkausko paruošti sportininkai dažnai tapdavo rajoninių varžybų nugalėtojais ar prizininkais. Patalpų būklė pradėjo gerėti 7 dešimtmetyje, kai 1964 metais buvo pastatytas pirmasis 8 klasių priestatas (tuomet buvo priestatų mada). Po kelių metų buvo pastatytas ir antrasis 10 klasių priestatas. Sename mediniame pagrindiniame pastate liko tik valgykla ir bendrabutis. Pagaliau ir jis 1978 metais buvo nugriautas, o jo vietoje pastatytas trečiasis priestatas su sporto sale, dirbtuvėmis, fizikos, chemijos ir biologijos kabinetais. 1978 metais pastatytas naujas tipinis 120 vietų bendrabutis, kuris šiuo metu visiškai tuščias. Tiesa, net ir 8 ir 9 dešimtmetyje jis nebuvo užpildytas daugiau kaip 60%. Mokytojų išsilavinimo problema irgi buvo išspręsta 8 dešimtmetyje. Jo pradžioje reikiamą cenzą turėjo vos 25% vyresnių klasių mokytojų, o pabaigoje aukštojo mokslo diplomus turėjo per 80% dalykininkų. 8 dešimtmetis buvo svarbus ir tuo, kad pereita prie kabinetinės mokymo sistemos, nors ši vėliau ir susilaukė daugybės priekaištų. Mokinių skaičius 7-8 dešimtmetyje augo. 1975/1976 m. mokykloje mokėsi 380 moksleivių. Tai didžiausias skaičius mokyklos istorijoje. Vėlesniais metais mokinių skaičius po truputėlį mažėjo, o nuo 9 dešimtmečio vidurio įgavo vis didesnį mažėjimo pagreitį. 1976 metais buvo vykdoma pirmoji mokytojų atestacija. Jos metu buvusiai direktorei Saulei Lazaravičienei suteiktas vyresniosios mokytojos vardas. Per vėlesnes atestacijas tokie pat vardai suteikti Marijai Jazukevičienei ir Arvydui Andriuškevičiui. 8 ir 9 dešimtmetyje susiformavo draugiškas pedagogų kolektyvas. Mokytojai surengė keliolika didesnių ar mažesnių ekskursijų savo jėgomis. Buvo keliaujama į Moldaviją, Estiją, Baltarusiją ir kitas vietas. Tuo metu moksleiviai dalyvaudavo rajoniniuose renginiuose. Pastoviai tapdavo teisinių žinių konkursų prizininkais ir netgi nugalėtojais. Daug prizų pelnė mokyklos turistai. Per mokyklos gyvavimo metus ją baigė beveik 800 abiturientų. 1976 metų laidos abiturientė Aušra Lazaravičiūtė – Smelevičienė pirmoji buvo apdovanota aukso medaliu. Tokius pat apdovanojimus vėliau pelnė Vytas Markevičius (buvęs teisingumo ministras 2001-2005 metais) ir Rita Tamulevičiūtė – Aliukonienė 1981 metais, Rasa Jazukevičiūtė 1983 metais, Rita Stanapėdytė 1984 metais ir Audrius Abromaitis 1992 metais. Pirmasis sidabro medalininkas buvo Algis Baublys (1969 m.). 1986 metais tokiu pat medaliu buvo įvertintos Violetos Jazukevičiūtės, 1988 metais Loretos Stoneliūnaitės ir 1992 metais Arūno Abromaičio pastangos. Aukštąsias mokyklas yra baigę per 200 mokyklos abiturientų. Daugiausiai rinkosi istorikų, biologų, prancūzų kalbos specialybes . Keli moksleiviai rinkosi romantiškas aviatorių profesijas. Panočių abiturientai mokėsi visose 15 Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų arba mokosi dabar. Yra baigusių Maskvos ir Kijevo universitetus.

      Nuo 1982 metų mokykla vadinama Panočių vidurine mokykla. Moksle didžiausių laimėjimų pasiekė 1974 metų abiturientas Vydas Bižokas. Jis yra habilituotas mokslų daktaras, jau keli metai Lietuvos Veterinarijos akademijos rektorius. Trys buvę mokyklos auklėtiniai šiuo metu yra doktorantai. Tai 1981 metų laidos abiturientė Rūta Lazaravičiūtė – Adamonienė (LŽŪU), 1988 metų laidos abiturientas Audrius Verseckas (VGTU) ir 1992 metų abiturientas Audrius Abromaitis (VU). Aukštosiose mokyklose studijuoja apie 30 mokyklos auklėtinių – daugiausia VPU ir VU. 10 dešimtmetyje mokyklos atstovai žymiai aktyviau ir sėkmingiau dalyvavo rajoninėse olimpiadose ir viktorinose. Rajoninę istorikų olimpiadą 1993 metais laimėjo Donatas Antanevičius, 1994 metais – Eglė Stravinskaitė. Jie dalyvavo ir respublikinėse olimpiadose. Valentina Pyšinskytė tapo rajoninių olimpiadų nugalėtoja: 1993 m. - prancūzų k. 1994 m. - istorijos 1992 m. respublikinėje jaunųjų geografų olimpiadoje dalyvavo Vaida Pavilonytė, 1998 m. respublikinėje dailės olimpiadoje – Saulė Smelevičiūtė. Paskutiniaisiais metais moksleiviai sėkmingai pasirodė biologijos, fizikos ir kitose olimpiadose. Tris kartus rajone vyko viktorina „Tautos kovų ir kančių istorija“ ir visus tris kartus prizininkais tapo Panočių moksleiviai. Vitalius Pyšinskis laimėjo rajoninę viktoriną „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ ir sėkmingai dalyvavo respublikiniame ture 1999 m. sausio mėn. 10 dešimtmetyje mokyklos abiturientai sėkmingai stoja į aukštąsias mokyklas. Paskutinių 5 m etų laikotarpiu įstoja 50-60% abiturientų. Tik jų skaičius nėra didelis, pvz., 1998 m. 12 klasių baigė vos 7 jaunuoliai. Šiuo metu mokykloje mokosi 162 moksleiviai. Per pusės amžiaus laikotarpį mokykloje dirbo daug kūrybingų pedagogų. Daug metų sėkmingai dirbo mokytoja Saulė Lazaravičienė, garsėjusi ne tik kaip biologė, bet ir kaip tautodailininkė. Daugiau kaip 30 metų išdirbo Pranė Makarevičiūtė – Bižokienė, Adelė Lužytė – Makslienė, Aldona Zurlytė – Rutkauskienė. Kiek mažesnis šioje mokykloje Pranciškaus Makselės ir Anapilin išėjusių Vytauto Veršicko, Vytauto Versecko darbo stažas.

Slučajaus, o nuo 1982 m. - Panočių mokyklai vadovavo direktoriai:

• Ona Bratulevičiūtė (1952-1956);
• Vincas Bužinskas (1956-1957);
• Vilius Semaška (1961-1968);
• Kostas Malinauskas (1968-1969);
• Saulė Lazaravičienė (1969-1975);
• Vidas Abromaitis (1975-1982);
• Algis Miškinis (1982-1986);
• Gintautas Bendorius (1986-1994);
• Pranas Speteliūnas (1994-1997);
• Stasė Paulaitienė (1997-2003);
• Mindaugas Noreika (2003-2004);
• Nuo 2004 gruodžio 1 d. ir šiuo metu mokyklai vadovauja Kęstutis Pigaga.