Orui atšilus, o gamtai pasipuošus šviežia žaluma, sumanėme pasilinksminti ir pasimokyti, kaip kadaise linksmindavosi per „večerinas“ panočiškiai. Kadangi šie metai yra paskelbti Tautinio kostiumo metais, visi dalyviai atėjo pasipuošę tautiniu kostiumu ar jo detale. Juk tautinis kostiumas yra neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių .

      Savo vakaronę pradėjome šokiu „Ceceliukė, Marceliukė“, o nuskambėjus dainai „Einu vieškelėliu‟ grožėjomės dzūkų tautiniais kostiumais, kuriuos demonstravo iš Dubičių atvykusios folkloro ansamblio „Lakštucis“ dalyvės Regina Lukoševičienė, Filiutė Kapočienė bei jų atvežtais drabužiais pasipuošusios bibliotekos skaitytojos: Žaneta Bezgėlaitė, Gabrielė Sužiedelytė. Vyrų kostiumą pademonstravo Panočių kultūros namų direktorius Algimantas Vitkus. Ypatingai pradžiugino dalyviai, išsitraukę iš močiučių skrynių ir pasipuošę savo rankomis pasiūtais, iš namie austų, vilnonių bei lininių audinių drabužiais, languotomis gūniomis, juostomis, papuošalais. Didžiuojamės, kad savo kaime dar turime tautodailininkę Saulę Lazaravičienę ir jos dukterį Aušrą Smelevičienę, kurių juostomis buvo išpuošta salė. Taip pat veikė mokinių piešinių paroda „2017-tieji – Tautinio kostiumo metai“ (mokytoja Aušra Smelevičienė).

     Patys mažiausieji bibliotekos lankytojai mokė visus žaidimą „Žaliam sode“ (mokytoja Elena Latvienė). Na, o kaip seniau Panočių kaime buvo linksmintasi „večerinose“ mums papasakojo kaimo gyventoja Onutė Taraškevičienė. Kartu su Irena Pišinskiene pamokė šokti „padispaną“, žaidėm ratelius: "Atlėkė paukšteliai“, „Žydz bijūnas vidury“, „Auskim sesutės abrūsus“, „Tupi šarka vidury“. Ir maži ir dideli nuotaikingai šoko „Kepė močia blynus“, „Malūnėlis“. Nubraukę prakaitą valgėme naminį pyragą. Neskubėjo žmonės skirstytis į namus, bibliotekoje prie arbatos puodelio dar ilgai skambėjo mūsų krašto dainos.

                                                                   Panočių bibliotekos bibliotekininkė Rimutė Antuchevič