Panočių pagrindinė mokykla

Suomijos švietimo sistema pabrėžia kūrybiškumą kaip esminę švietimo sudedamąją dalį, mokymas yra iš esmės pagrįstas tarpdalykine integracija, didžiausias dėmesys skiriamas kūrybiškumo ugdymui, mokoma mąstyti, savarankiškai spręsti problemas, pasaulį pažinti praktiškai. Mokyklos įrengiamos taip, kad būtų patogu dirbti ir mokytis, patalpos būtų lengvai pertvarkomos pagal konkretaus užsiėmimo poreikius, skatintų vaikų estetinį mąstymą. Nacionalinėje švietimo programoje numatoma, kad aplinka turi didinti mokinių smalsumą, žingeidumą, motyvuoti mokytis, skatinti vaikus būti aktyvius, savarankiškus ir kūrybingus. Vaikai turi būti skatinami kelti sau tikslus ir jų siekti, įvertinti savo veiksmus ir jų pasekmes. Mokiniams turi būti sudaryta galimybė patiems prisidėti prie mokyklos aplinkos kūrimo.

Į vyresnių klasių pagrindinėse, vidurinėse ir profesinėse mokyklose programas įtraukiamas verslumas, kurį galima laikyti kūrybiškumo ugdymo tąsa.

Nuo 2011m.spalio mėn. Suomijoje vykdomas 30 mėnesių trukmės projektas,, Kūrybiški jaunieji mokslininkai – kūrybiškumo taikymas gamtos mokslams ir matematikai priešmokykliniame ugdyme ir pirmais pradinės mokyklos metais“, kuriuo siekiama ugdyti vaikų kūrybinius gebėjimus ankstyvame amžiuje (4 – 8 metų vaikams).Gamtos mokslų ir matematikos pamokose suomių vaikai mokomi rinkti informaciją iš sau artimos aplinkos ir panaudoti savo jutimus aktyviam šios aplinkos tyrinėjimui. Siekiama vaikus ugdyti išsilavinusiais piliečiais, pamokose beveik vienodai akcentuojami kognityvinis, emocinis ir socialinis mokymosi lygmenys. Planuojant ugdymo veiklas labai vertinamos vaikų idėjos ir inicijuojamos veiklos, taip ugdomas jų pilietiškumas ir stiprinama motyvacija mokytis. Mokymasis vyksta tyrinėjant, daugiausia dėmesio skiriama aktyviai tiriamajai veiklai, duomenų rinkimui ir mąstymo ugdymui.

Ugdant vaikų kūrybiškumą labai svarbus vaidmuo tenka mokytojui. Nacionaliniai švietimo standartai pabrėžia žaidimą, fizinę ir kūrybinę veiklas, artistiškumą, saviraišką ir tyrinėjimą kaip pagrindines metodines priešmokyklinio ir pradinio ugdymo priemones. Daug laiko mokomasi lauke, kad vaikai galėtų tyrinėti ,,tikrą“ gamtinę aplinką.

Ugdant vaikų kūrybiškumą vėlesnėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas amatų mokymui. Amatų pamokos yra tradicinės Suomijoje, jos apima tradicines technologijas abiejų lyčių moksleiviams ir ruošia vaikus kūrybiškam plačiąja prasme profesiniam gyvenimui. Šių pamokų tikslas – vystyti moksleivių amatų gebėjimus, kad jų pasitikėjimas savimi augtų dėl šių darbinių gebėjimų ir kad jie išmoktų džiaugtis savo darbu. Pamokų metu mokomasi dirbti atsakingai, vertinti idėjas, darbo priemones ir jų kokybę. Pamokos vyksta įgyvendinant projektus ir dalykines temas, atitinkančias mokinių pasiekimų lygį, eksperimentuojant, tiriant ir išradinėjant.

Kūrybiškumo ugdymui skirti Suomijoje įgyvendinamos bendraamžių – tarpininkų, inovatyvios mokyklos kūrimo projektai, Jaunimo klubų asociacijos( suom.Kerhokeskus) veikla, pilietiškumo ugdymo programos.

Suomijoje mokytojo profesija yra labai gerbiama ir populiari., norintiems studijuoti pedagogiką tenka praeiti didžiulę atranką, o baigus studijas darbui mokyklose priimami tik patys geriausi studentai. Mokytojai turi pedagogikos magistro laipsnius, skiria daug laiko savo kvalifikacijai tobulinti, todėl mokinius moko puikiai išsilavinę, motyvuoti it kompetentingi specialistai. Kadangi Suomija skiria labai daug dėmesio kūrybiškam švietimui ir atitinkamų asmeninių savybių ugdymui, mokytojai nuolat siekia skatinti, ugdyti ir plėtoti mokinių kūrybiškumą. Mokytojai vykdo nustatytus mokymo planus, tačiau patys apsisprendžia dėl metodikos. Suomijoje įprasta mokytis vaikštant po klasę, sėdint ant grindų ar lauke, užduotis atlikinėti tariantis ar diskutuojant tarpusavyje, o visos naujovės, galinčios padėti mokinių kūrybiškumui, yra mielai priimamos ir mokytojų, ir mokyklų. Pats kūrybiškumo principas reikalauja mokyti vaikus mąstyti, nes gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių yra svarbesnis už greitai pasenstančias žinias.

Stažuotė Suomijoje buvo labai naudinga, turininga, puikiai organizuota, papildyta integruota kultūrine programa, leidusia geriau pažinti šalį ir jos žmones. Mane labiausiai sužavėjo skiriamas didelis dėmesys mokymosi aplinkai, šilti tarpusavio santykiai , pagrįsti pasitikėjimu ir atsakomybe, mokyklose. Stažuotės metu įgyta patirtis padės man ir kolegoms kasdieninėje praktikoje, nes iš to, kaip Suomijos pedagogai dirba kūrybiškumo linkme, tikrai yra ko pasimokyti .

Aušra Smelevičienė, Panočių vidurinės mokyklos dailės mokytoja - metodininkė